Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. nutarimu Nr. 973 patvirtintus Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja,  kad 2021 m. spalio 5 d. duomenimis

Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre (toliau–PPĮ Registras) yra užregistruota:

  • 10585 liftai, iš kurių 
    • 5336 Vilniaus m. savivaldybėje;
    • 1963 Kauno m. savivaldybėje;
    • 893 Klaipėdos m. savivaldybėje;
  • 4790 liftai, pagaminti nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 5 d., (15 m.) iš kurių
    • 2844 Vilniaus m. savivaldybėje;
    • 667 Kauno m. savivaldybėje;
    • 376 Klaipėdos m. savivaldybėje;
  • 5922 liftai , pagaminti nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 5 d., (25 m.) iš kurių
    • 3584 Vilniaus m. savivaldybėje;
    • 814 Kauno m. savivaldybėje;
    • 268 Klaipėdos m. savivaldybėje;
  • 8802 liftai pagaminti nuo 1981 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 5 d.,(40 m.) iš kurių
    • 4584 Vilniaus m. savivaldybėje;
    • 1606 Kauno m. savivaldybėje;
    • 193 Klaipėdos m. savivaldybėje;
  • 1783 liftai pagaminti seniau, nei 1981 m. sausio 1 d.,(41-50 m.) iš kurių 
    • 752 Vilniaus miesto savivaldybėje;
    • 357 Kauno miesto savivaldybėje.

VDI valdo potencialiai pavojingų kėlimo įrenginių registrą ir renka bei kaupia duomenis apie jų būklę, o taip pat fiksuoja gyventojų nusiskundimus ir registruoja nelaimingus atsitikimus darbe, susijusius su liftų avarijomis bei įvykiais, kuomet juose nukenčia žmonės. 

Pasak VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, liftų ūkis uostamiestyje yra pusėtinas, t.y. padėtis nėra tragiška, nes iš 893 liftų naujų, iki 15 metų senumo liftų yra beveik pusė, t.y.- 376.

Klaipėdoje:

viso 893 liftai, iš jų:

  • iki 15 metų senumo -376;
  • virš 15 metų- 56;
  • virš 25 metų- 268;
  • virš 40 metų – 193.

VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo Sauliaus Balčiūno pateiktais šių metų spalio 5 d. duomenimis, PPĮ Registre yra užregistruoti 46 liftai Vilniaus miesto savivaldybėje ir 10 liftų Kauno miesto savivaldybėje, kurie yra netinkami naudoti. Tačiau apie tai, kad kuris nors iš netinkamų naudoti liftų būtų išjungtas, VDI duomenų neturi.

Nors viešoje erdvėje įvairūs šaltiniai skelbia, kad šalyje apie  20 proc. senos statybos daugiabučiuose esantys liftai yra avarinės būklės ir yra pavojingi žmonių gyvybei,
VDI Klaipėdos skyrius taip pat neturi ekspertų išvadų, t.y. įrodymų, kad Klaipėdos mieste kuris nors liftas yra avarinės būklės ir negali būti eksploatuojamas. Taigi uostamiestyje taip pat nėra išjungtų liftų.
Pasak VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V. Ročio, nėra duomenų, kad uostamiesčio seniausiai eksploatuojami liftai yra tokios blogos būklės, dėl kurios jų eksploatacija turėtų būti sustabdyta. Pasak jo, liftus prižiūrinčios, techninį aptarnavimą ir remontą atliekančios įmonės savo darbą atlieka atsakingai, be to suklysti jiems neleidžia akredituoti techninės priežiūros tarnybos ekspertai, kurie po patikros konstatuoja bei raštu pateikia išvadas apie tai, kad liftas yra techniškai tvarkingas ir gali būti eksploatuojamas, arba priešingai – turi pastabų dėl tolimesnio įrenginio eksploatavimo.

 Paskaičiuota, kad vienas 9 sustojimų liftas padaro 8000-10000 važiavimo operacijų per mėnesį, per metus- 120 000 operacijų. 13-16 sustojimų liftas įvykdo 16 000 važiavimų per mėnesį, atitinkamai per metus-192 000 važiavimo operacijų. 

Naujų, modernių šiuolaikinių liftų gamintojai gaminio garantijoje nurodo, kiek pakilimų ir nusileidimų įrenginys turi atlikti saugios eksploatacijos laikotarpiu, t.y – 1 milijoną ( 1 000 000) operacijų. Pasiekęs šį pakilimų skaičių, t. y. priklausomai nuo lifto eksploatacijos intensyvumo, apytiksliai po 8-9 eksploatacijos metų, liftas sustoja. Vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, privaloma atlikti tokio lifto nusidėvėjusių detalių, komponentų keitimo darbus.

Šiuolaikinių liftų gamintojai vartotojus užtikrina, kad jų gaminys tarnaus ne mažiau kaip 15 metų, tuo tarpu mes uostamiestyje turime ne vieną šimtą liftų, kuriems yra per 40 metų, ir kurie vis dar važiuoja, o juos atnaujinus, tarnaus dar 10 -15 metų. VDI turimais duomenimis, Lietuvoje yra 50 proc. liftų, kurie yra eksploatuojami daugiau negu 40 metų, taigi naujų įrenginių  gamintojo nurodytą lifto pakilimo ir nusileidimo skaičių šie įrenginiai jau senai viršijo milijonus kartų. 

Kita vertus, senuose, 1980-ųjų, 1984-ųjų metų gamybos sovietiniuose rusiškuose liftuose nebuvo nustatytos techninės ribos dėl važiavimo operacijų skaičiaus fiksavimo. Niekas važiavimo operacijų neskaičiavo, tačiau svarbu buvo žinoti kritinę detalių priežiūros ribą, t.y. sekti laikotarpį, po kurio būtina keisti detalę, kuri pagal technines charakteristikas turi būti keičiama praėjus tam tikram laiko tarpui.

Liftai avarinės būklės paprastai tampa būtent dėl savo amžiaus: „Daugiau nei pusė senos statybos daugiabučiuose įrengtų liftų yra 40–50 metų amžiaus, o vidutinis lifto tarnavimo laikotarpis, nustatytas gamintojo – iki 25 metų. 

Mūsų duomenimis, Vilniuje yra apie 51 proc. visų Lietuvoje esančių liftų, todėl  ir susidėvėjusių liftų daugiausia yra sostinėje. Toliau seka Kaunas, trečioje vietoje – Klaipėda. Iš viso senos statybos daugiabučiuose visoje Lietuvoje įrengta apie 4,5 tūkst. liftų. 

„Ar liftai tinkami eksploatuoti ir saugūs naudojimui, nustato Valstybinės darbo inspekcijos įgaliotos Potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos akredituoti ekspertai. Jie sprendimą sustabdyti liftą priima po to, kai atlikus metinį liftų techninės būklės vertinimą nustatoma, kad įrenginio naudojimas neužtikrina keleivių saugos, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui arba gali įvykti avarija“, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas  Saulius Balčiūnas.

„Būtų labai įdomu sužinoti apie nelaimingus atvejus darbe. Iš tikrųjų neteko girdėti, kad vartotojo užstrigimas lifte baigtųsi tragiškai, matyt dažniau pasitaiko nelaimingų atsitikimų darbe. Ar yra statistika, kiek nelaimingų atsitikimų darbe (liftų srityje) vidutiniškai įvyksta per metus visoje šalyje ir atskirai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje?“- paklausėme S.Balčiūno.

“VDI 2021 metais nėra užfiksuota nei vieno su liftais susijusio nelaimingo atsitikimo darbe,”- raštu lakoniškai mums atsakė valstybės tarnautojas. 

„Ir gal galėtumėte paminėti konkretų nelaimingo atsitikimo darbe atvejį, kuomet dėl darbuotojų ar avarinės įrenginio būklės kaltės nukentėjo žmonės?“ – uždavėme dar vieną klausimą valstybinei darbo inspekcijai. Mums buvo atsakyta, “ kad 2020 metų liepos 2 d. Vilniuje, atliekant daugiabučio gyvenamojo namo 1 laiptinės lifto kabinos keitimo darbus, nukrito lifto kabina, kurios viduje tuo metu dirbo du įmonės (vienas darbuotojas žuvo įvykio vietoje, kitas darbuotojas (įmonės direktorius) dėl patirtų traumų buvo išgabentas į gydymo įtaigą. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad lifto kabina ir kiti su jos sumontavimu susiję darbai buvo atliekami lifto kabiną kilnojant gervės pagalba (gervė pastatyta lifto pavaros patalpoje virš 9 pastato aukšto). Tikslaus kabinos kritimo aukščio nustatyti nepavyko, kadangi nėra liudininkų, mačiusių, kuriame aukšte įvykio metu darbuotojai vykdė darbus.”

Taigi su VDI pagalba atlikę liftų būklės Lietuvoje apžvalgą, galime daryti išvadą, kad nepaisant kai kurių šalies daugiabučių liftų apverktinos būklės, bendra situacija iš tikrųjų yra patenkinama. Matome, kad vis daugiau gyventojų imasi iniciatyvos ir liftus modernizuoja, deja, vis dar labai mažai gyventojų dėl didelės kainos ryžtasi  kardinaliems pokyčiams ir perka naujus liftus. Padaugėjus naujų daugiabučių statyboms, neišvengiamai atsinaujina ir pats liftų ūkis, deja, ne taip sparčiai, kaip daugeliui norėtųsi. Tačiau perspektyva visiems viena- anksčiau ar vėliau visi, besinaudojantys senesniais nei 25 metų senumo liftais, bus priversti juos modernizuoti, arba pirkti naujus, arba… savo namus, esančius, pvz., 15-ajame namo aukšte, kaskart pasiekti pėsčiomis.